Technologijų naujovės turėtų teikti pirmenybę vartotojų vertei, o ne reklamai
Besibaigiančiose lenktynėse dėl pažangiausių technologijų diegimo įmonės dažnai patenka į brangiai kainuojančius spąstus: taikymą painioja su naujovėmis. Tokios technologijos kaip AI ir AR išgyvena savo ažiotažas, o žiniasklaida mėgsta pranešinėti apie nesėkmingus eksperimentus ir negrįžtamus kaštus, nes įmonės lenktyniauja pirmaisiais lyderiais. Lyderiai yra spaudžiami paskelbti apie savo naujų technologijų diegimo strategiją (arba atrodo sustingę), o dažnai abejoja arba nesupranta, kokią vertę jie suteiks. Tikrieji naujovių laimėtojai yra ne greičiausios naujovės, o tie, kurie užduoda pagrindinį klausimą: kaip ši technologija teigiamai veikia ją naudojančius žmones?
Inovacijų baimės spąstai: kodėl dauguma investicijų į technologijas žlunga
Spaudimas diegti naujoves dažnai kyla iš baimės – baimės atsilikti arba baimės praleisti kitą transformuojančią technologiją. Toks reaktyvus mąstymas gali lemti neprotingus, brangius sprendimus. „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2025 m. 30 % generatyvių AI projektų bus atsisakyta po koncepcijos patvirtinimo, dažnai dėl neaiškios verslo vertės, nepakankamos rizikos kontrolės ar prastos duomenų kokybės. Be to, neseniai atliktas atskiras tyrimas parodė, kad ketvirtadalis IT lyderių jau gailisi dėl savo skubotų AI investicijų.
Galima tai padaryti teisingai, bet tai reiškia, kad pirmiausia reikia apibrėžti, ką „teisinga“ reiškia jūsų įmonei. Prieš atliekant didelę investiciją į technologijas, raginu verslo lyderius suprasti technologiją ir galimą jų poveikį jų konkrečiai įmonei, klientams, darbuotojams ir verslo poreikiams. Struktūrizuota, į žmogų orientuota inovacijų sistema gali pasiekti geresnių rezultatų – tokia, kuri subalansuoja siekius ir praktiškumą, o klientų rezultatus teikia pirmenybę.
Dauguma įmonių, kai kalbama apie naujų technologijų pritaikymą, paprastai skirstomos į vieną iš keturių kategorijų:
Viskas: paprastai pradedančios įmonės lenktyniauja, kad įrodytų idėją, pagrįstą visiškai nauja technologija, be plano B. Nesėkmės dažnis dažnai yra didelis, bet yra toleruotinas, atsižvelgiant į rizikos kapitalo struktūrą.
Didesnis gėris: įmonės, kurios skelbia ir vykdo ilgalaikes, didelio biudžeto transformacijas, siekdamos pritaikyti naujas technologijas.
„Toe Dippers“: įmonės, kurios sąmoningai ir strategiškai investuoja į bandomuosius ir koncepcijos įrodymo projektus ir toliau investuoja tik tuo atveju, jei rezultatai pasirodys prasmingi.
Padavėjai: įmonės, kurios atidžiai stebi konkurentus rinkoje ir reaguoja tik tada, kai technologijos daro įtaką jų status quo.
Visi šie metodai yra tinkami ir turi skirtingą rizikos laipsnį bei galimą poveikį. Sėkmė priklauso nuo to, ar jūsų strategija atitinka jūsų rizikos toleranciją ir ar ji tinkamai vykdoma.
Teisingo ir neteisingo pavyzdžiai
McDonald's: kojos piršto panardinimas į skylę
2024 m. „McDonald's“ baigė dirbtinio intelekto bandymą po trejų metų eksperimentavimo su IBM. Sistemos gedimai greitai išplito ir jai buvo sunku interpretuoti klientų užsakymus (vienas klientas netikėdamas stebėjo, kaip dirbtinio intelekto sistema užsisakė 2510 vištienos „McNuggets“ už 264,75 USD), todėl projektas buvo atšauktas. Nesunku tai pavadinti nesėkme (kaip daugelis žiniasklaidos atstovų), bet manau, kad tai yra investavimo į naujoves pavyzdys. „McDonald's“ išbandė dirbtinį intelektą valdomu mastu, už kainą, kurią galėjo sau leisti, o kai rezultatai neatitiko jų standartų, jie to atsisakė. Jie laikė eksperimentą mokymosi galimybe, o ne galutiniu sprendimu, ir ateityje greičiausiai perkels šiuos mokymus į kitas AI iniciatyvas.
Didesnis pranašumas: naujas platformos metodas
Daugelis kompanijų skelbia apie didžiulius planus pakeisti pramonės šakas naujomis technologijomis, tačiau nepasiekia apčiuopiamų rezultatų. Paimkite „Metaverse“, kurios ažiotažas viršūnę pasiekė 2021 m. pabaigoje. Tokios įmonės kaip „Decentraland“ surinko didžiules sumas iš kriptovaliutų ICO ir rizikos kapitalo, o prekės ženklai išleidžia milijonus virtualiam nekilnojamajam turtui pirkti. Naujausiose ataskaitose teigiama, kad platformą kasdien naudoja tik 8 000 naudotojai, o didžioji dalis šios virtualios „žemės“ lieka nenaudojama. Pagrindinę koncepciją skatina ažiotažas, o ne teikianti realią vertę vartotojams.
Savo ruožtu „Meta“ prekės ženklo keitimas ir ilgalaikės investicijos į „Metaverse“ ir „AR“ sukėlė klausimų, tačiau didžiulės investicijos galiausiai gali atsipirkti. Kadangi įmonė gali sukurti techninę įrangą ir platformą, reikalingą naujos vertės kūrimui vartotojams, ir gali tai padaryti per ilgesnį laikotarpį, jie vis tiek gali rasti „Metaverse“ tinkančią rinką ir laimėti platformos lygmeniu.
Priėmimas „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“.
Mažesnėse įmonėse investicijos dažnai būna kitokios formos: arba naujo įrankio pritaikymas, arba naujų technologijų integravimas į esamus verslo procesus. Įgaliojimai iš viršaus į apačią diegti naujas technologijas dažnai susiduria su pasipriešinimu arba neduoda rezultatų, nes jie neatitinka kasdienių poreikių. Dažnai pastebime, kad metodas „iš apačios į viršų“, kai komandos išbando įrankius ribotuose bandymuose ir pasisako už platesnį pritaikymą, pagrįstą įrodyta verte, yra veiksmingesnis. Jei darbuotojai atsisako grįžti prie senų būdų po to, kai ją išbandė, tai yra stiprus ženklas, kad technologija sukuria tikrąją vertę.
Į žmogų orientuotas dizainas: išmaniųjų inovacijų širdis
Galiausiai sėkmingos naujovės prasideda ir baigiasi žmonėmis. Išmaniosios įmonės, prieš priimdamos bet kokius sprendimus dėl technologijų, sutelkia dėmesį į realių žmonių problemų supratimą ir sprendimą. Atlikusios šį pradinį žingsnį, įmonės gali pagalvoti, kaip panaudoti technologijas šiems sprendimams pritaikyti. Šis į žmogų orientuotas požiūris reikalauja, kad verslo lyderiai:
Pradėkite nuo tikrų problemų: pradėkite nuo gilaus supratimo, ko iš tikrųjų reikia jūsų žmonėms (klientams, darbuotojams, partneriams). Kas juos vargina? Kas juos lėtina? Kokias galimybes jie mato? Sėkmė reiškia šių specifinių problemų sprendimą, o ne technologinių naujovių vaikymąsi.
Sumaišykite vidines ir išorines perspektyvas: pasinaudokite giliomis savo vidinių komandų verslo žiniomis ir dalyko ekspertais, kurie suteikia naujų perspektyvų ir techninių žinių.
Kurkite ilgam laikui: inovacijos nėra spurtas su išmaniaisiais eksperimentais, bet planuojate investuoti laiką, biudžetą ir talentą, kad ne tik pradėtumėte iniciatyvas, bet ir pasiektumėte prasmingus, keičiamus rezultatus.
Dėmesys žmogiškosioms vertybėms: atminkite, kad geriausios naujovės dažnai yra ne pačios technologiškai pažangiausios, o tos, kurios daro žmonių gyvenimus akivaizdžiai geresnius. Kartais laipsniški patobulinimai, pvz., ilgesnis akumuliatoriaus veikimo laikas arba geresnis naudojimas, suteikia didžiausią vertę. Tegul žmogaus poreikiai, o ne technologinės galimybės, lemia jūsų sprendimus.
Kai įmonės pirmenybę teikia realių problemų sprendimui, o ne technologijų siekimui, jos priima protingesnius sprendimus ir sukuria ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Norint pasiekti šį aiškumą, kartais reikia išorinės perspektyvos – partnerio, orientuoto į žmogaus poreikių supratimą ir sprendimų suderinimą su unikaliais verslo tikslais ir vertybėmis. Išmaniosios inovacijos retai vyksta atskirai; ji klesti bendradarbiaujant su žmonėmis, kurie meta iššūkį prielaidoms, pateikia naujų idėjų ir padeda įveikti atotrūkį tarp siekių ir vykdymo.
Pirmenybę teikdamos žmonių poreikiams, priimdamos strateginius sprendimus, kaip investuoti, ir tinkamai vykdydamos tuos sprendimus, bet kokio dydžio įmonės gali paversti naujoves iš rizikingo lošimo patikimu prasmingo augimo varikliu.